Emocinis intelektas

Emocinio intelekto ugdymas Lietuvos mokyklose išaugins laimingą kartą

Metai iš metų įvairiausi tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikai – vieni iš nelaimingiausių Europoje. Pagal vaikų savižudybių skaičių, aukščiausią streso ir patyčių lygį Lietuva pirmauja, o jaučiamos laimės lygis – žemiausias Europoje. Norėdama pakeisti šį liūdną faktą visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“, „BCS International“ ir „Vilniaus privati gimnazija“ susivienija, kad Lietuvos mokyklose nacionaliniu mastu plėtotų programas, lavinančias vaikų emocinį intelektą ir laimės jausmą.

Naujiena Lietuvos mokyklose

Emocinis intelektas

Emocinis intelektas – mūsų viso elgesio pagrindas, tai visi mūsų išgyvenimai ir prisiminimai, nuostatos ir įsitikinimai, vertybės ir jausmai. Dėl emocinio intelekto vienaip ar kitaip matome save ir kitus žmones. Tai viskas, kas mes iš tiesų esame ir kaip jaučiamės.

Projekto organizatoriai įsitikinę, kad tam, kad vaikas mokykloje jautųsi laimingas pirmiausia pati mokyklos aplinka turi būti laiminga – laimingas mokytojas, mokyklos vadovas. Tuo šis projektas skiriasi nuo iki šiol vykdytų – daug dėmesio bus skiriama žmogaus santykių plėtrai.

„Vaikams, kad užaugtų psichologiškai sveiki ir laimingi, reikia išugdyti aukštą pagarbos sau ir kitiems jausmą. Būtent to padės siekti Lietuvos mokyklose gegužės pabaigoje startuosianti socialinė programa „Emocinio intelekto lavinimas Lietuvos mokyklose panaudojant SEAL (Socialinių ir emocinių aspektų taikymas mokyme) programos modelį“. Tai leis natūraliai sumažinti arba visai išnaikinti tokius reiškinius, kaip patyčios, didelis streso lygis, vaikų savižudybės, turėtų padidėti jaučiamos laimės laipsnis,“ – kalbėjo projekto vadovė Irma Liubertienė.

Laimingas žmogus – dovana šeimai, bendruomenei, valstybei

Emocinis intelektasEmocinio intelekto programa Lietuvos mokykloms rengiama vadovaujant emocinio intelekto specialistui, „BCS International“ direktoriui Styvui Nylui (Steve Neale). Jo teigimu, daugeliu atžvilgių emocinį intelektą plėtoti yra kur kas svarbiau nei loginį mąstymą.

Moksliškai įrodyta, kad laimė – nepaprastas dalykas, glūdintis daug giliau nei mūsų loginis mastymas ir kiti protiniai gebėjimai. Laimės jausmas slypi mūsų emociniuose smegenyse (limbinėje sistemoje). Būti laimingu – tai būti saugiu, būti suprastu, būti reikalingu. Tai pagrindiniai žmogaus, kaip homo sapiens poreikiai. Laimingas žmogus – motyvuota, atsakinga, pozityvi ir autentiška asmenybė.

„Emocijos lemia viską, ką mes darome, taip pat ir mintis. Jei mes to nepripažinsime ir nenaudosime auklėdami vaikus, rizikuosime, kad vaikų talentai neatsiskleis, kūrybiškumas nesivystys, o to pasekoje jie bus nemotyvuotos, nepasitikinčios savimi asmenybės. Tarkim, vaikas linksta į menus, o tėvai ar mokytojai jam nuolatos primena, kad tikslieji dalykai yra svarbesni ir menai tėra laiko švaistymas. Tokiu atveju vaiko pasamonėje atsiranda labai stipri nuostata, kad kūryba yra neigiamas dalykas, jis nėra kūrybingas žmogus. Vėliau gyvenime, kai jo bus prašoma būti kūrybingu (o to reikia net dirbant tiksliųjų mokslų srityje!) giliai pasąmonėje glūdintis tikėjimas kiekvieną kartą sukels neigiamas emocijas – „aš negaliu to padaryti“ – ir jos paveiks jo elgesį“, – kalba Styvas Nylas.

Užsienio patirtis Lietuvai

Panašūs projektai įgyvendinami daugelyje Europos šalių ir Amerikoje, atliekami įvairūs tyrimai. Didžiojoje Britanijoje jau įgyvendinta plataus masto emocinio intelekto plėtros programa vaikams. Šiuo metu ji yra įgyvendinama apie 90 proc. pradinių mokyklų (5–11m.) ir 70 proc. vidurinių mokyklų (11–16m.). Jau patvirtinta, kad programa padeda ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius, gerina mokymosi rezultatus, emocinę sveikatą, skatina teigiamą elgesį, reguliarų mokyklos lankymą ir teikia gerovę visiems, kurie mokosi ir dirba mokyklose.

Emocinio intelekto plėtros programoje dalyvaujantys mokytojai pastebi, kad ji teigiamai veikia ir kitus įgūdžius, tokius kaip sugebėjimas reikšti jausmus, vadovauti ir motyvuoti kitus, rodyti empatiją, veiksmingai spręsti konfliktus. Plėtoti sveiką darbo ir šeimos aplinką, kurioje tvyro atvirumo ir pasitikėjimo klimatas.

Naujausias Kolumbijos universiteto atliktas tyrimas, kurio metu buvo tyrinėtas emocinis intelektas parodė, kad vaikai kurie lavina emocinį intelektą, pagerina skaitymo įgūdžius, geriau lanko pamokas, 25 proc. mažiau pešasi žaidimų aikštelėje, padidėja dėmesio ir koncentracijos lygis, pagerėja tarpusavio santykiai ir konfliktai sprendžiami geruoju, įgaunama daugiau optimizmo, išauga paslaugumas, stiprėja atmintis ir mažėja streso hormono – kortizolio – koncentracija kraujyje.

Projekto koordinatorė